Informacinių technologijų pamokose išlavinti įgūdžiai praverčia bet kur

Visiškai kitaip negu prieš dešimt metų, šiandien vaikai nuo pat mažų dienų gyvena su išmaniosiomis technologijomis: mamos telefone, važiuodami į darželį, naršo „YouTube“ įkeltus filmukus, taip pat naudojasi patogia piešimo programa, esančia tėčio planšetėje. Atrodytų, kad šiai kartai jau nebereikia informacinių technologijų pamokų – juk net pradinukui namų darbams gali prireikti padaryti prezentaciją, naudojantis tam skirta kompiuterio programa.

Pamokos keičiasi

Visgi Eglė Bukienė, Šiaulių „Juventos“ progimnazijos informacinių technologijų mokytoja užtikrina – informacinių technologijų pamokos labai reikalingos. Moksleiviai, pasak jos, pirmą kartą į kompiuterių klasę mokykloje ateina puikiai mokėdami naudotis liečiamais įrenginiais – telefonais, planšetėmis – tačiau tam, kad įvaldytų stacionarų kompiuterį, jie turi įdėti nemažai pastangų. „Moksleiviai ateina labai stiprūs įvairiose srityse: vienas puikiai išmano, kaip žaisti žaidimus, kitas jau būna išbandęs programavimo užduočių. Tačiau dažnas nepažįsta kompiuterio klaviatūros, stacionaraus kompiuterio operacinės sistemos, neturi elementarių kompiuterinio raštingumo pagrindų; atėję į klasę, net bando ekrano vaizdą padidinti pirštais, liečia ikonėles – turi tokį instinktą“ – pasakoja mokytoja, praėjusiais metais pelniusi inovatyviausio informacinių technologijų mokytojo nominaciją.

Nuotraukos autorius: Rolandas Parafinavičius

E. Bukienė tvirtai mano: mokytojas negali ignoruoti fakto, kad šiandieninė mokinių karta – kitokia. „Tai reiškia, kad mūsų misija keičiasi. Nebegalime būti tiesiog žinių perteikėjai – kai visą informaciją, kurią pasakome pamokos metu, bet koks mokinys gali rasti internete poros mygtukų paspaudimų, turime apgalvoti, kaip keisti pamokas – vietoje gausybės teorijos pateikti praktinių, probleminių užduočių, edukacinių žaidimų, projektų, ugdyti bendražmogiškas savybes – gebėjimą dirbti komandoje, atidumą, įsiklausymą“, – vardija mokytoja.

 

Evaldas Stalioraitis, „Microsoft“ Akademinio segmento vadovas Baltijos šalims, įsitikinęs, kad tiek informacinių technologijų, tiek kitų dalykų mokytojai turi tapti skaitmeninės transformacijos varikliais savo bendruomenėse. „Mes žengiame į 4.0 industriją, kur informacinės technologijos, dirbtinis intelektas atliks daug darbų už mus. Dabartinė mokinių karta bus kertinė šios industrijos dalis. Tai, ką jie išmoksta šiandien, technologinis progresas rytoj gali padaryti nebeaktualiu dalyku, todėl labai svarbu juos ruošti ateities pasauliui“ – įsitikinęs E. Stalioraitis.

Jis ragina visų dalykų mokytojus pažvelgti į kasdienius dalykus kūrybiškai – kokią įdomią, apimančią daug dalykų, pamoką galima sukurti, naudojantis… žaidimu. „Geras pavyzdys – „Minecraft: Education Edition“. Iš šono mažiau įsigilinęs asmuo gali pagalvoti, kad tai tiesiog žaidimas, skirtas švaistyti laikui. Tačiau mokytojai, kurie peržengia save ir savo išankstinius nusistatymus, mokiniams suteikia dar neregėtas galimybes mokytis lietuvių kalbos, istorijos, matematikos, pasaulio pažinimo, chemijos, fizikos ir net programavimo pagrindų taip, kaip ši karta geriausiai moka – per žaidimą ir komandinį bendravimą“ – tikina jis.

Integruotos pamokos – naudingesnės ir įdomesnės

Plečiantis interneto galimybėms, informacinių technologijų mokytojai keičia ir pamokos turinį – skiria laiko interneto etikos temai, aiškina, kuo derėtų ir nederėtų dalintis socialiniuose tinkluose ir kokias pasekmes tai gali turėti, pasakoja apie asmeninių duomenų ir jų naudojimo pagrindus.

Tačiau integruoti informacinių technologijų pamokas galima  ne tik su etika. „Su mokiniais kartą vykdėme pusmečio trukmės projektą Misija–Marsas – virtualiai keliavome į raudonąją planetą. Pradėję nuo mokslinės filmo „Marsietis“ analizės, tęsėme trimatį vaizdą sukuriančių akinių gamyba ir trimačių Marso paviršiaus nuotraukų analize; vėliau rinkomės vietą leidimuisi ir gyvenamosios stoties statybai, konstravome bepiločius kosminius laivus, programavome įrankius temperatūrai Marse matuoti. Sukonstravome ir signalizacijos, aušinimo sistemas, kūrėme bendravimo su Žeme taktikas“, – pasakoja mokytoja Eglė.

„Mokykla yra mūsų bendras tikslas – čia ateiname ne realizuoti asmenines intencijas, o kurti vaikams auginančią, skatinančią tobulėti, inovatyvią aplinką. Tad mokytojai turėtų dalintis su kolegomis bet kokia nauja informacija“, – mano E. Bukienė.

E. Stalioraičio nuomone, dabartiniais Lietuvos mokytojais tikrai galime džiaugtis – jie išties inovatyvūs: klasėse dažnai verda diskusijos, o mokiniai rašo į virtualias užrašines ar išmaniąsias lentas, tačiau gerieji pavyzdžiai – nepakankamai akcentuojami: „Mūsų mokytojai yra talentingi, tik, kaip šiauriečiai, kuklūs, nors dažnai pasitelkia informacines technologijas mokymosi procese taip, kad galėtume pamokyti ir kitas šalis, kaip rasti kelią į šiuolaikinių vaikų protus“ – sako E. Stalioraitis.

 

Jau trečius metus asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partnere „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2018. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti.