Inovatyviam kalbos mokymuisi būtina laisvė ir kūrybiškumas

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo misija ypatinga: be to, kad jis turi išmokyti gimtosios kalbos – sudėtingos sistemos, supažindinti mokinius su garsiais rašytojais ir jų kūriniais, jis dar labai didele dalimi prisideda prie sąmoningo piliečio, gerbiančio savo tautą ir kalbą, augimo.

Kalbos „sterilizuoti“ nereikia

Vaikas, į lietuvių kalbos klasę ateinantis mokytis kalbos, už mokyklos ribų ją girdi visokią: kupiną anglicizmų, netaisyklingos tarties, nepagrįstų sutrumpinimų. Tačiau inovatyvus mokytojas, užuot bandęs „perauklėti“ mokinį ir jo aplinką, įsigilina į tai, kaip kalbėti populiaru aplink ir kartu su moksleiviu išsiaiškina, kodėl vienu metu geriau laikytis oficialaus gimtosios kalbos stiliaus, o kitur galima kalbėti laisviau.

Būtent taip moko Mindaugas Grigaitis – Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas, praėjusiais metais „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose“ pelnęs šios srities inovatyviausio mokytojo nominaciją. „Buitiniame lygmenyje niekada neskatinu „sterilizuoti“ kalbos. Mokinius raginu mąstyti, kodėl renkamės vieną ar kitą raiškos formą. Jei tik iš mados, vadinasi, nesuvokiama lietuvių kalbos galimybių. Oficialiuose stiliuose visada raginu vartoti tik lietuvių kalbą, bandau įtikinti mokinius, kad išsilavinusiam ir pilietiškai sąmoningam žmogui yra prestižas mokėti ir vartoti gimtąją kalbą“, – pasakoja M. Grigaitis. Mokytojas tikina, kad mokinio į standartą įsprausti nereikia – jeigu žargonas lengviau padeda žmogui išreikšti kokią nors mintį, vienas kalboje jis tikrai nepakenks.

Tačiau ar gali vienas mokytojas išmokyti vaiką kalbėti taisyklingai? Ko gero, ne. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko nuomone, tokios pamokos prasidėti turėtų šeimoje, vėliau – lopšelyje ir tik tuomet mokykloje. „Tyrimai rodo, kad tėvų, kurie domisi literatūra, vaikai imlesni aplinkai ir jų žodynas išlavėja nuo pat mažų dienų. Vaikai taip pat turėtų skaityti literatūrą lietuvių kalba ir taip ugdytis taisyklingos kalbos ir kalbėjimo įgūdžius – kartu formuojant ne tik gramatinę, bet ir vertybinę dimensiją, skaitant kūrinius, kurie ugdo jauną asmenybę, jos tapatybę“, – teigia profesorius.

Kalbos taip pat galima mokytis moderniai

Didelę dalį gimtosios kalbos mokymosi medžiagos sudaro literatūros kūriniai ar gramatikos taisyklės – visa tai nugula knygose. Žinant, kaip sunku šiandien atkreipti jauno žmogaus dėmesį, gali pasirodyti, kad lietuvių kalbos jaunimui mokytis bene sunkiausia. Visgi Nacionalinės bibliotekos vadovas tikina – inovatyvus mokytojas tikrai ras būdą, kaip praturtinti rimtą gimtosios kalbos pamoką. Puikia erdve moderniai mokytis galėtų tapti ir biblioteka. „Mokytojai daugiafunkcinėje bibliotekų erdvėje tikrai gali rasti galimybių, kaip mokyti lietuvių kalbos. Be to, Nacionalinės bibliotekos erdvėje vyksta daugybė vertybinių renginių, o klausantis ekspertų kalbėjimo turtėja ir kalbinis dalyvaujančiųjų potencialas“, – kalba prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Tam, kad tobulėti kalbiškai mokiniai gali ne tik per vadovėlius, pritaria ir M. Grigaitis. Jis pats vedasi mokinius į kitas erdves – universitetą, kur skaito paskaitas ir pratina prie akademinės aplinkos, muziejus ar net bėgimo aikštelę. „Esame rengę pamoką sporto manieže, kur mokiniai metė diską, ietį, o vėliau diskutavome apie sportą kaip kultūrinį reiškinį. Tokiu būdu siekiau aktualizuoti Homero „Iliadą“, parodyti, kad senovės graikų pasaulėjauta yra suformavusi nemažą dalį mums būdingų vaizdinių apie vyriškumą, šaunumą, grožį“, – patirtimi dalijasi mokytojas.

Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojas patikina, kad egzistuoja daug patrauklių mokymosi erdvių, kurias inovatyvus mokytojas būtinai integruos į mokymosi procesą. Tačiau technologijos, pasak jo, yra tik priemonė – dialogas ir žmogiškas ryšys turi būti ugdymo proceso esmė.

Inovatyvumas = kūrybiškumas

Manyti, kad kalbos mokyti nepavyktų inovatyviai – neteisinga, teigia prof. Renaldas Gudauskas. Jis žodį „inovatyvumas“ apibrėžia kaip sinonimą žodžiui „kūrybiškumas“ – kaip naujos kokybės kūrimą arba darymą to, ko iki šiol dar nebuvo daryta. „Remiantis Europos Sąjungos politika, jau nuo 2005 metų yra akcentuojamos ne tik technologinės, bet ir socialinės, vadybos inovacijos. Egzistuoja terminas „kūrybinės industrijos“. Mano nuomone, mokyklų bendruomenės turi ne tik teisę, bet ir pareigą dalyvauti šiuose procesuose“, – teigia prof .dr. Renaldas Gudauskas.

Tuo metu praėjusių metų inovatyviausio lietuvių kalbos mokytojo nominaciją pelnęs M. Grigaitis pabrėžia, kad inovatyvumas bet kuriame dalyke neįmanomas be laisvės. Jo nuomone, valdžia mokytojui turi garantuoti kuo laisvesnes ugdymo programas, tėvai – išvaduoti moksleivius iš tarnystės pažymiui, o mokyklų vadovybės – mokytojus iš darbo reitingams. „Tik laisvas ir kūrybingas žmogus gali kūrybingai, atsakingai ir efektyviai ugdymo procese naudotis technologijomis ar kitomis inovatyviomis priemonėmis“ – įsitikinęs M. Grigaitis.

Jau trečius metus asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partnere „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2018. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti.