Inovatyviausias matematikos mokytojas – Žydrūnas Tautvydas

Oksfordo universiteto mokslininkai nustatė, kad naudojimasis skaitmeniniais prietaisais nėra žalingas ir netgi priešingai − skatina kūrybingumą, bendravimo gebėjimus ir žmogaus vystymąsi. Inovatyviausiu matematikos, informacinių technologijų mokytoju išrinktas Žydrūnas Tautvydas pastebi, kad informacinės technologijos iš esmės pakeitė pasaulį: „Informacinės technologijos pakeitė žmonių įpročius, gyvenimas tapo spalvingesnis. Jos padeda ir gelbsti kiekviename žingsnyje bet kokioje veikloje, o daugeliui žmonių tapo patogiu bendravimo ar kitos veiklos instrumentu“. Tačiau Žydrūnas pripažįsta, kad informacinių technologijų era atnešė ir tam tikrų iššūkių.

Ž. Tautvydas pasakoja, kad prieš 10-15 metų technologijos mokyklose buvo kur kas mažiau pasiekiamos nei dabar, nes mokyklose nebuvo mobiliųjų įrenginių, klasėse kompiuteriai buvo lėti, jų trūko. Tada mokiniams kompiuteriai vis dar buvo naujas dalykas, turbūt todėl jie aktyviai domėjosi atsirandančiomis naujomis technologijomis. Žydrūnas sako pastebintis, kad pastaruoju metu  technologijos tampa „ranka pasiekiamos“, priešingai nei buvo anksčiau: „Jos taip paprastai perprantamos, kad nereikia ypatingų pastangų, tačiau reikia drąsos. Kodėl vaikai labai greitai įvaldo naują technologiją? Todėl, kad jie su technologijomis elgiasi drąsiai, nebijo klysti, nebijo sugadinti, eina bandymų, atradimų keliu. Vyresniems žmonėms sunku tai suvokti, tačiau taip yra. Reikia tik drąsos!”

Alytaus Panemunės pagrindinėje mokykloje dirbantis mokytojas teigia, kad dabar kartais atrodo, jog mokiniai viskuo persisotinę, tačiau vis tik pabrėžia, kad šiuolaikinių mokinių negalima lyginti su praėjusiomis kartomis: „Jie gimę technologijų klestėjimo metu ir todėl savo veiklos neįsivaizduoja be technologijų. Jiems taip geriau, patogiau, įdomiau, išmaniau. Norint, kad taip būtų ir mokykloje, svarbu į pagalbą ugdymui pasitelkti pačias naujausias technologijas. Aš kalbu ne tik apie kompiuterį ir internetą, bet ir apie išmaniąsias klases su klasės valdymo sistemomis, skaitmenines gamtos mokslų laboratorijas, šiuolaikinį technologijų kabinetą. Kitaip tariant, − sako Ž. Tautvydas, − reikia mokiniams parodyti tai, ko jie dar nematę. Pavyzdžiui, pastaruoju metu juos puikiai pavyko sudominti mikrokompiuteriukais Micro:bit, kurių komplektą mokykla gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės inicijuoto projekto“. Šiais nebrangiai kainuojančiais įrenginiais mokiniai gali nesudėtingai programuoti, realizuoti savo idėjas pritaikant juos įvairioms gyvenimiškoms situacijoms. Pavyzdžiui, paversti Micro:bit‘ą žingsniamačiu, termometru, kauliuku ar dar kuo nors, ką tik sugalvojo vaizduotė ir leidžia žinios.

Tad kaip gi paskatinti mokinius būti aktyviais mokymosi proceso dalyviais, o mokyklą kreipti šiuolaikinių tendencijų linkme? Žydrūnas pateikia pavyzdžių iš savo pamokos: „Kiekvienoje pamokoje stengiuosi būti konsultantu, patarėju. Dauguma pamokos laiko panaudojama savarankiškam mokymuisi, praktinių užduočių atlikimui. Susitarimai pamokoje leidžia palaikyti tvarką, užtikrinti gerą mokinių elgesį. Mokinių aktyvinimui naudojamos įvairiausios IKT priemonės, internetinė mokomoji medžiaga. Aiškinimui, vaizdų bei pavyzdžių perteikimui – kitos interaktyvios priemonės.  Be įprastų metodų, naudoju apverstos klasės (ang. flipped class) metodą: mokiniai pasiruošia namie, o aptariama pamokoje. Taip taupomas laikas pamokoje. Konsultuoju ir distanciniu būdu. Taip bet kuriuo metu mokinys gali paklausti ir sulaukti atsakymo“.

Tai, kad technologijos kelia ne tik iššūkius, bet gali ir padėti mokymo procese suprantama, tačiau Žydrūnas prideda, kad yra dar du labai svarbūs komponentai: mokytojai ir laisvė. „Nuolat tobulėjantys ir nuo mokinių neatsiliekantys mokytojai, gebantys prisitaikyti prie vis besikeičiančių, įnoringesnių mokinių yra labai svarbi švietimo sistemos dalis, gelbstinti sudominti mokinius. Tačiau manau, kad labiausiai mokinius motyvuoja mokytis laisvė. Laisvė daryti atradimus, laisvė klystant, bendraujant, pateikiant savo nuomonę: visa tai, ko neturėjome mes – buvusios sovietinės Lietuvos vaikai – yra pats svarbiausias dalykas, kurį mes galime suteikti“.